- žiaugt
- žiáugt interj. sužiaugčiojimui nusakyti: Žiaugt, kad ką rūgštą suėdi J. Žiáugt žiáugt, vemt vemt i atsivėmė (apie apsinuodijusį smalkėmis) Švnč.
◊ nė̃ žiáugt visai nieko (nesakyti): Nė žiaugt nesakiau jamui J. Nė̃ žiáugt nedainiúo[ja] Slnt. Ne vienas nė žiáugt KlvrŽ. Par strėnas sugrobk, ans nė žiáugt KlvrŽ. Daba aną pjaus be peilio, ana nesakys nė žiáugt Jdr.
Dictionary of the Lithuanian Language.